|
|
 |
|
Simbolika
| Hieroglifai (iš graikų kalbos hieras-šventas + glyphe- raižinys), raštas susidedantis iš paveiksliukų, reiškiančių ištisas sąvokas, žodžius, veiksmus, garsus. |
 |
| Gyvenimo raktas (ankh) vienas labiausiai žinomų Egipto hieroglifų. Šio hieroglifo reikšmė – “gyvybė”. Savo rankose laiko dauguma Egipto dievybių. Ankh reprezentuoja gyvybinius oro ir vandens elementus. Šventiniai laivai, kurie buvo naudojami religinių ceremonijų metu, buvo statomi taip, kad atitiktų Ankh hieroglifo formą. Šis simbolis dažnai buvo vaizduojamas kaip keliamas link karaliaus lūpų kaip “gyvybės dvelksmas”. Manoma, kad gyvenimo raktas buvo valdžios simbolis. |
 |
| Gyvenimo medis (nehet) Egipto mitologijoje šventomis buvo laikomos keletas medžių rūšių, tačiau jos visos buvo žymimos vienu hieroglifo ženklu. Mene medžiai taip pat kartais buvo žymimi šiuo hieroglifu. Gyvenimo medis su pauksčiais simbolizuoja žmogaus gyvenimo tarpsnius - nuo vaikystės iki senatvės. |
 |
|
Horo akis (udjat, wadjet) vaizduojama, kaip žmogaus akis su antakiu, žiūrint į žmogaus veidą iš priekio. Akis dekoruojama ženklais, puošiančiais sakalų akis. Paprastai, udjat vaizduojama kaip dešinioji akis, nors kartais sutinkama ir kairioji. Greičiausiai tai yra susiję su mitu, kuriame sakoma, kad saulė ir mėnulis yra dešinioji (saulė) ir kairioji (mėnulis) dangaus dievo akys. Kaip amuletas, Horo akis apsaugo nuo ligų dažnai, daroma iš mėlyno arba žalio fajanso arba iš pusiau brangiųjų akmenų. Akis buvo sudužusi, bet Totui pavyko iš šukių sudėti visą mėnulį. Kiekvienos udjat dalelės dydis atitinka mažėjančią geometrinę progresiją - 1/2, 1/4, 1/8 , 1/16,1/32, 1/64 sudėtos kartu, jos sudaro 63/64 arba beveik 1.
|
 |
| Kartušas (shenu) Egiptietiškas žodis kartušas (shenu), kilęs iš panašaus veiksmažodžio "sheni" (reiškia – apsupti, apgaubti, saugoti). Kartušas - rėmelis, į kurį buvo įrašomas faraono ar jo žmonos vardas. Kartušai turėjo aiškią saulės simboliką. Žiedai, nešiojami ant pirštų, dažniausiai gaminami pagal kartušo formą. Kartušas buvo savo valdovą saugantis simbolis. |
 |
|
Skarabėjus (kheper) didysis šventas skarabėjus, dažniausiai sutinkamas Senovės Egipto amuletuose ir meno kūriniuose. Skarabėjus laikomas laimės, sekmės ir turto simboliu. Skarabėjus siejamas su kūrimo dievu Atumu ir saulės dievu Ra.
|
 |
| Kaip vienas iš išlikusių septynių pasaulio stebuklų, piramidės gausiai lankomos turistų, statytos prieš daugiau nei 2500 metų prieš Kristų. Stebėtinas yra ne tik piramidžių amžius. Didžiausia piramidė Gizoje 146 m aukščio didžioji Khufu (Cheopso) piramidė, pastatyta 2570 m. pr. Kr. Per 46 šimtmečius jos aukštis tesumažėjo 9 metrais. Piramidės konstrukcijai panaudota 4,6 milijonai akmeninių blokų, kurių kiekvienas sveria vidutiniškai 2,5 tonos. Viso komplekso tikslas buvo priminti apie amžiną dievų galią ir tuo pačiu apie absoliučią valdžią, suteikta faraonui. |
 |
| Lotosas (seshen). Vakare lotosas susiskleidžia ir pasislepia po vandeniu, o ryte jis iškyla ir vėl išskleidžia savo žiedą. Pagal mitą, iš pirmapradžių vandenų pirmiausiai atsirado milžiniškas lotoso žiedas, ir iš jo žengė saulės dievas. Tokiu būdu lotosas tapo saulės, kūrimo, vaisingumo, tyrumo simboliu. Lotosas- Aukštutinio Egipto simbolis. Ant bareljefų pavaizduota, lotoso žiedai persipina su papiruso stiebais (Žemutinio Egipto simbolis), norint parodyti dviejų žemių vienybę. Lotosas, iki dabar laikomas meilės, harmonijos, santarvės simbolis. |
 |
| Papirusas (mehyt) gyvenimo ir ribos, iš kurios viskas atsirado, simbolis. Dar pačioje Senosios karalystės pradžioje papirusas buvo Žemutinio Egipto simbolis. Tas pats augalas, vaizduojamas kartu su Aukštutinio Egipto simboliu – lotosu, buvo suvienyto Egipto simbolis. Papirusas buvo meilės dievės Hator šventas augalas. Mene papirusai žymėjo žemių ribas. Galiausiai, papirusas reiškė “aplink” arba “už” norint pasakyti, kad viskas, kas gyva saugoma. |
 |
| Kobra (iaret) beveik visada vaizduojama gynimosi poza, buvo apsaugos simbolis. Graikiškas žodis uraeus paprastai yra naudojamas įvardinti kobrą, stovinčią gynimosi pozoje. Šis žodis gali būti kilęs iš egiptietiškų žodžių, reiškusių “ta, kuri atsilošia”. Pagal Ra pasakojimą, pirmoji uraeus buvo Izidės kūrinys. Izidė ją suformavo iš žemės dulkių ir saulės dievo spindulio. Nuo senų laikų uraeus simbolizavo Saulę, Žemutinį Egiptą ir buvo vadinama “ugnine Ra akimi”. Kaip šventas gyvūnas, kobra garbinama Buto mieste. Ir greitai tapo viso Žemutinio Egipto simboliu. Uraeus dažnai buvo vaizduojama su grifu Nekhebet, kuris buvo Aukštutinio Egipto simbolis. Kobra ir grifas simbolizavo dviejų žemių vienybę. |
|
| Grifas (neret) paprastai siejamas su dieve Nekhebet, kuri buvo El-Kab miesto, esančio Aukštutiniame Egipte, globėja. El-Kab buvo labai svarbus ankstyvuoju Senovės Egipto istorijos laikotarpiu, todėl grifas greitai tapo herbiniu viso Aukštutinio Egipto ženklu. Kaip herbinis ženklas, grifas dažnai buvo vaizduojamas kartu su kobra (heraldinis Žemutinio Egipto ženklas), dėvinčia baltą Aukštutinio Egipto karūną. Grifas taip pat buvo moteriškojo prado simbolis, dažnai priešinamas su skarabėju, kuris atstovavo vyriškąjį. |
 |
| Feniksas (Benu) buvo išgalvotas paukštis, panašus į gervę. Ant pakaušio šis paukštis turėjo dvi ilgas plunksnas, kartais buvo karūnuojamas Ozyrio karūna (Baltoji karūna su dviem stručio plunksnomis iš abiejų pusių) arba su baltuoju saulės disku. Benu buvo šventasis Heliopolio paukštis. Benu pavadinimas tikriausiai kilo iš žodžio weben, reiškiančio “kilti” arba “šviesti”. Benu buvo siejamas su saule ir vaizdavo saulės dievo Ra sielą. Vėlyvaisiais laikais, šis paukščio hieroglifas buvo naudojamas įvardinti šią konkrečią dievybę. Kaip kylančios ir besileidžiančios saulės simbolis. Benu taip pat buvo siejamas su Nilo potvyniais ir kuriančiosiomis jėgomis. Stovintis vienas ant uolų per potvynius, Benu simbolizavo pirmąją gyvybę, atsiradusią ant pirmųjų kalvų, kurios iškilo iš vandens chaoso, pirmojo kūrimo metu. |
|
|
|
|
