Žiūrint nuo Mohamedo Ali mečetės apžvalgos aikštelės, matosi dvi mečetės panašios viena į kitą. Kairioji mečetė sultono Hasano, pastatyta XIV a. Jos minaretas pats aukščiausias Kaire (81,6 m.). Mečetėje primenančioje cerkvę, yra turtingai papuoštas sultono mauzoliejus, kuriame buvo palaidotas ne jis, o anksti miręs jo sūnus ir paveldėtojas Anuk.
Tai vienas įstabiausių islamiškojo pasaulio monumentų. Jei Egiptas neturėtų paslaptingųjų Gizos piramidžių sultono Hasano Madrasos gigantiškoji mečetė būtų tapusi Egipto simboliu. Šio didžiulio monumento statytojas ir įkūrėjas Al Sultan an Nassir Hasan ibn an Nasir Mohamed ibn al Mansur Kalaun. Jis gimė 735 m (1343 m. po Kr.) ir buvo karūnuotas po savo brolio Al Muzaffar Hadži, kaip jam buvo tik 13 metų antradienį 14 Ramadano dieną (1347 m. gruodžio18 d.), kadangi sultonas buvo dar vaikas jo vardu šalį valdė, emiras Al Amir Šaukhy al Amri. Kaip sultonas pradėjo pats valdyti šalį jis tapo tikru despotu ir šalį valdė tenkindamas savo įgeidžius ir ambicijas, nei kiek nesusimastydamas apie iždo galimybes. Dėl švaistūniškos politikos jis buvo nušalintas nuo valdžios kito Mamelukų princo ir generolų 752 m. (1351 m. po Kr.). Šalį pradėjo valdyti perversme dalyvavęs jo brolis Al Salih. Tačiau 755 m. (1356 m. po Kr.) sultonas Hasanas susigražino savo sostą antrą kartą. Šaliai valdyti jis turėjo visas reikalingas savybes buvo drasus, teisingas, tvirto ir karingo būdo, o jo religiniai įsitikinimai buvo gylūs. Antasis jo valdymo laikotarpis truko vos 7 metus, jis mirė 762 m, jo laidojimo vieta nėra žinoma. Našlaičias liko 10 sūnų ir 6 dukros, nežiūrint į tai , kad mirusiam valdovui buvo nepilnai 30 metų. Be abejo sultonas Hasanas buvo savo epochos iškiliausia asmenybė. Jo nurodymu buvo pastatyta ši mečetė, statybos darbai vyko 4 metus. Mečetė buvo beveik baigta kai sultonas Hasanas mirė ar buvo nužudytas. Ją baigė galutinai statyti vienas iš meistrų Bashir Al Gamdar. Madrasos vieta anksčiau buvo žinoma kaip Souq Al Khayl ar Horses Market (arklių turgus).
Šioje mečetėje iš tikro yra 4 madrasos (religinės mokyklos), kurių bendras plotas jų yra 7906 m2. Iš daugybės fasadų labiausiai išsiskiria 4 fasadai, iš jų 2 pagrindiniai. Pats gražiausias yra Šiaurės - Rytų fasadas, jo plotis 145 m aukštis 38 m. Siena dekoruota raižyniais, joje yra 4 poros vertikalių langų. O pačiame sienos viršuje yra 5 sluoksnių stalaktitinė masyvi atbraila išsikyšus apie 1,5 m.
Mečetės kiemas beveik keturkampis apie 34 m. ilgio ir 32 m. pločio su dideliu fontanu kiemo centre. Fontano srovės uždarytos medinias kupolais, laikomais 8 marmurinių kolonų, kurios dekoruotos raižyniais ir juostomis su Korano įrašais. Iš šio kiemo galima patekti į visas keturias madrasas (religines mokyklas). Pati didžiausia jų yra Hanafiyya madrasa, jos bendras plotas 898 m2. Dvejos atidarytos durys šalia kaabos sienos veda į mauzoliejų, kur turėjo būti palaidotas sultonas. Mauzoliejaus kupolas 21 m2, dekoruotas tokiu pat stiliumi kaip mečetė, bei madrasos.
Iš viso pastatyti 4 minaretai, nors originaliame plane buvo numatyti tik 3. Vienas jų pastatytas virš įėjimo 1361m., dar du 2 minaretai Otomanų periodo, statyti 17 a. Vienas jų aukščiausias jo aukštis siekia 81.6 m. Ketvirtas minaretas stovi pietinėje pastato pusėje prie vakarinio fasado ir yra pati elegantiškiausia šio mečetės komplekso dalis.
Atnaujinta 2011-04-30 22:24:30.
